- Kieliškas
- Kíeliškas dkt.
.
.
kieliškas — kiẽliškas sm. (1) NdŽ žr. kielikas 2: Aš tokio kieliško gal neišgersiu Sdk. Kai kiẽlišką pakelia OZ29. Gražus mano kieliškė̃lis, šniurkaĩ šniūravotas Arm. Na, uošve, duok kieliškėlį! PnmR. Pakėliau kieliškėlį už save mažesnį, išvoliojau… … Dictionary of the Lithuanian Language
keličkelis — ×keličkelis sm. BzF123 (N) = kieliškėlis; dem. kieliškas … Dictionary of the Lithuanian Language
keliškas — 2 ×keliškas sm. BS92 žr. kieliškas … Dictionary of the Lithuanian Language
kelškėlis — ×kelškė̃lis (= kieliškėlis) sm. (2) dem. kieliškas: Gražus kelškėlis risavotas JD2 … Dictionary of the Lithuanian Language
kiliškas — ×kiliškas sm. stiklelis, taurelė, stiklinė; žr. kieliškas: Baltos tavo rankužėlės kiliškėliui imt Dglš. ║ Atnešė kilišką vandens Lzd … Dictionary of the Lithuanian Language
pakumšėti — pakùmšėti tr., intr. pabaksnoti, kumštelėti: Aš būčiau nemačius, bet ji man pakùmšėjo į pašonę ir parodė Gs. Lumpį turėjau pakùmšėti, nuo krėslo kad atsikeltų J. Slūga emančiam kielišką karalaičiui pakùmšėjo ranką, kieliškas iškrito i… … Dictionary of the Lithuanian Language